Wednesday, 28 January 2015

თეორია და მეთოდები თვისობრივ კვლევაში.


რეფერატი მოამზადა აია ბერაიამ

 

David Silverman. (2004). Interpreting Qualitative Data. Methods for Analysing Talk. Text and Interaction. (2-nd ed).London. Sage Publications.

 

Teoria da meTodebi Tvisebriv kvlevaSi

 

    kvlevis dawyeba

 
zog adamians negatiuri mizezi aqvs, rom Tvisebrivi mkvlevari gaxdes. SeiZleba isini ar iyvnen niWieri statistikosebi (an fiqrobdnen, rom ar arian) da, Sesabamisad, ar miuwevdeT guli raodenobrivi kvlevisken; an SeiZleba, moikoWlebdnen sabiblioTeko muSaobaSi da TavianTi mwiri warmosaxvis stimulireba samoqmedo “scenaze” erCivnoT.

      mecnierebisa da filosofosebis umetesoba Tanxmdeba imaze, rom, samwuxarod, is faqtebi, romlebsac Cven vpoulobT “scenaze”, arasodesaa TavisTavadi, radgan maTze gavlenas axdens Cveni varaudebi. magaliTad _ prezident kenedis mkvlelobisas 1963 wels, dalasSi myofma am faqtis mowmeebma Tavdapirvelad ganacxades, rom maT gaigones ara gasrolis xma, aramed manqanis Zravis gruxuni (seksi, 1984: 519). ratom Tqves am adamianebma es?

      yvelam viciT, rom aramdgradad an SeiZleba giJadac ki aris miCneuli adamiani, romelsac manqanis Zravis yovel xmaurze gasrola elandeba. ase rom, Cveni aRwerebi arasdros aris ubralo cnobebi “movlenebze”, aramed struqturirebulia ise, rom “normalur” da “dakvirvebul” adamianad warmogvaCinos.

      Tqven albaT ikiTxavT, socialuri mecnierebi xom mainc ufro obieqturebi ariano. bolosdabolos, maT xom aqvT mecnieruli meTodebi, raTa dakvirvebebi ufro sando gaxadon.

      amaze pasuxia _ kic da arac. rasakvirvelia, socialuri mecnierebi ufro dakvirvebiT cdiloben, ganasxvavon faqtebi mosazrebebisgan, vidre amas Cven vakeTebT yoveldRiur cxovrebaSi (ix. Tavi 8). miuxedavad amisa, mecnierebic ki “faqtebs” akvirdebian linziT, romelic cnebebisa da Teoriebisgan Sedgeba. sekss mohyavs magaliTi:

 

warmoidgineT, rom anTropologi an sociologi xarT da xedavT viRacis moqmedebas. Tu amis Cawera gaqvT ganzraxuli, rogor gaakeTebT imis formulirebas, Tu vin gaakeTa es? iqneb yvelaze konservatiuli formulireba _ am adamianis saxeli _ gamoiyenoT? romeli kategoriac ar unda airCioT, mas mainc am tipis problema eqneba: ratom airCieT maincdamainc es kategoria kategoriaTa mTeli im wyebidan, romelic Tanabrad kargad axasiaTebs mocemul pirovnebas? (1992, I: 467-8).

 

seksi gvaCvenebs, rom SeuZlebelia, am problemis gadaWra ubralod “saTanado dros maqsimalurad kargi Canaweris gakeTebiT da gadawyvetilebis mogvianebiT miRebiT” (I: 468). yvelaferi, rasac vxedavT, daRdasmulia Cveni varaudebiT. mecnierebaSi am varaudebs Cveulebriv “Teoriebs” uwodeben. ra aris “Teoriebi”?

martin obraienma (1993) am SekiTxvaze sapasuxod kaleidoskopis magaliTi moiyvana. is ambobs:

 

kaleidoskopi… [aris] bavSvis saTamaSo, romelic Sedgeba milisgan, linzebisa da naxevradgamWvirvale, feradi, SuSis an plastmasis fragmentebisgan. rodesac mils daatrialeb da linzaSi Caixedav, dainaxav, rom fskerze arsebuli formebi da ferebi Seicvleba. rodesac mili trialebs, linzebi erTmaneTs anacvleben da, Sesabamisad, ferTa da formaTa kombinaciebic icvleba. socialuri Teoria SegviZlia ganvixiloT, rogorc erTgvari kaleidoskopi _ imis mixedviT Tu romeli Teoriuli midgomiT SevxedavT, sakvlevi obieqtic icvlis formas. (1993: 10-11)

 

 

      Teoriis msgavseba kaleidoskopTan Cans konkretul, Tundac uxeS, magaliTze. warmoidgineT, rom sxvadasxva specialobebis socialur mecnierTa jgufi akvirdeba xalxs wveulebaze. sociologma SeiZleba moisurvos mosaubre jgufebis genderul Semadgenlobaze dakvirveba, lingvisti daakvirdes imas, Tu rogor “Woraoben” adamianebi; fsiqologma SeiZleba yuradReba miaqcios “martosulebs” da, sapirispirod, im adamianebs, romlebic kompaniis “suli da guli” arian, geografi ki SeiZleba dainteresdes imiT, ra gavlenas axdens adamianTa saubarze oTaxis sivrculi mowyoba.

      saqme isaa, rom arcerTi am dakvirvebaTagan ar aris danarCenebze ufro swori an realuri. adamianebi aucileblobiT ar ganixilebian TavianTi socialuri maxasiaTeblebis (rogoricaa genderi) an pirovnuli Tvisebebis (eqstrovertoba an introvertoba) mixedviT. yvelaferi damokidebulia Tqvens sakvlev kiTxvaze. sakvlevi kiTxvebi ki gardauvlad aris Teoriulad informirebuli. ase rom, socialuri Teoriebi aucileblad gvWirdeba, raTa SevexoT yvelaze bazisur sakiTxebsac ki socialur kvlevaSi.

      magram obraienis analogia kaleidoskopTan mets arafers gvaswavlis. Cndeba damatebiTi kiTxvebic, magaliTad, riTi gansxvavdeba “Teoria” “hipoTezisgan”? rogor unda ganvaviTaroT an erTi, an meore?

      es SekiTxvebi niSnavs imas, rom metad veRar gadavdeb terminebis axsnas. am TavSi Cven ganvixilavT modelebs, cnebebs, Teoriebs, hipoTezebs, meTodebs da meTodologiebs. cxrilSi 1.1 ganvmartav, Tu rogor gamoiyeneba TiToeuli es termini.

      rogorc cxrilidan Cans, modelebi kidev ufro bazisuria socialuri kvlevisTvis, vidre Teoriebi.  modeli gvTavazobs zogad CarCos, Tu rogor SevxedoT realobas.  erTi sityviT, modeli gvixsnis, Tu rogoria realoba, ra ZiriTadi elementebisgan Sedgeba (“ontologia”) da rogoria codnis buneba da mniSvneloba (“epistemologia”). am azriT, modelebi uaxlovdeba imas, rasac “paradigmebs” uwodeben (ix. guba da linkolni, 1994).

      socialur kvlevaSi aseTi modelebis magaliTebia funqcionalizmi (Seiswavlis socialuri institutebis funqciebs), biheviorizmi (gansazRvravs qcevebs “stimulisa” da “reaqciis” terminebSi), simboluri interaqcionizmi (yuradRebas amaxvilebs imaze, Tu rogor axlavs interpersonalur urTierTobebs Tan simboluri mniSvnelobebi) da eTnomeTodologia (akvirdeba mowesrigebuli socialuri interaqciis warmoSobas adamianTa yoveldRiurobaSi). am modelebs mogvianebiT mivubrundebi meore TavSi da ganvixilav maT gabriumsa da holstainze (1997) dayrdnobiT.

 

cxrili 1.1 ZiriTadi terminebi kvlevaSi

termini
mniSvneloba 
gamoyeneba
modeli
Zogadi CarCo realobis dasanaxad (mag. biheviorizmi, feminizmi)
 
sasargeblooba
cneba
mocemuli modelidan warmoSobili idea (mag. “stimuli-reaqcia”, “CaxSoba”)
 
sasargeblooba
Teoria
cnebebis krebuli, romelic gamoiyeneba raime fenomenis                gansasazRvrad an/da asaxsnelad
 
sasargeblooba
hipoTeza
Sesamowmebeli varaudi
siswore
 
meTodologia
zogadi midgoma sakvlevi Temebis SeswavlisTvis
sasargeblooba
meTodi
kvlevis specifiuri xerxi
SeuZlia Seavsos Teoria, hipoTeza da                                                                                                        meTodologia
 

 

cneba aris romelime modelidan warmoSobili specifiuri idea. cnebis magaliTebia “socialuri funqcia” (warmoiSva funqcionalizmisgan), “stimuli-reaqcia” (biheviorizmi), “situaciis gansazRvra” (interaqcionizmi) da “interpretaciis dokumenturi meTodi” (eTnomeTodologia). cneba gvTavazobs samyaros iseT xedvas, rac Zireulia sakvlevi problemis gansazRvrisTvis.

Teoria alagebs cnebebs, raTa gansazRvros an axsnas raime fenomeni. strausi da korbini weren: “Teoria Sedgeba logikuri kavSirebisgan, romelic warmoiSoba cnebebsa da cnebaTa krebulebs Soris” (1994: 278). Teoriis gareSe socialuri mecniereba uZluri iqneba, gaigos iseTi fenomenebi rogoricaa “genderi”, “pirovneba”, “saubari” an “sivrce”. es niSnavs imas, rom Teoriis gareSe arc araferia sakvlevi.

ase rom, Teoria gvimzadebs safuZvels samyaros aRqmisTvis, Tumca TviTon gancalkevebulia am samyarosgan. Teoria gvawvdis:

 

  CarCos, raTa kritikulad SevicnoT fenomeni

• safuZvels imis gasagebad, Tu rogor unda movaxdinoT CvenTvis ucnobis organizeba (gabriumi, piradi mimowera).

 

      Teoria gvawvdis informacias imaze, Tu ra aris amJamad ucnobi da amgvarad gvibiZgebs kvlevisken. Teoria, rogorc cocxali organizmi, TviTonac viTardeba da icvleba kargi kvlevebis Sedegad. modelebi, cnebebi da Teoriebi aris srulqmnili im azriT, rom gvaswavlis, SevxedoT fenomenebs garkveuli wesebiT. es niSnavs imas, rom isini arasodes iqneba srulebiT uaryofili da yovelTvis met-naklebad sasargeblod iqneba miCneuli.

      es ukanaskneli Tviseba ganasxvavebs Teorias hipoTezisgan. Teoriisgan gansxvavebiT, hipoTeza kvlevaSi mowmdeba. hipoTezis magaliTebi:

 

  rogor miviRebT rCevas, damokidebulia imaze, Tu rogor mogvcemen

mas.    

  damokidebuleba aralegaluri narkotikis mimarT damokidebulia          

imaze, Tu ras iswavlis adamiani sxvebisgan.

• xmis micema kavSiris arCevnebSi damokidebulia imaze, Tu ra    arasamsamxurebrivi urTierTobebi aqvT erTmaneTSi kavSiris wevrebs.

 

      umetesi Tvisebrivi kvlevebis dasawyisSi ar gamoiyeneba xolme hipoTeza, Tumca kvlevis sawyis etapebze is mainc gvWirdeba. yovel SemTxvevaSi, Teoriisgan gansxvavebiT, hipoTeza SeiZleba da unda iqnes Semowmebuli. maSasadame, Cven vafasebT mis siswores.

      meTodologia aRniSnavs im Cvens arCevans sakiTxis Sesaswavlad, monacemebis Segrovebis meTodebs, monacemTa analizis formebs da a.S. ase rom, is Tu ra meTodologias avirCevT, gansazRvravs imas, Tu rogor SeviswavliT fenomens. socialur kvlevebSi es termini SeiZleba gamoyenebodes farTo (mag. Tvisebrivi an raodenobrivi) an viwro (mag. ??? an saubris analizi) mniSvnelobiT. Teoriis msgavsad, meTodologia ar SeiZleba iyos swori an araswori, aramed mxolod met-naklebad sasargeblo.

      dabolos, meTodi aris kvlevis specifiuri xerxi. es xerxebi aris mravalgvari _ moicavs raodenobriv meTodebs, rogoricaa statiskuri korelacia; aseve, dakvirvebas, interviurebas da audioCanaweris gakeTebas. am SemTxvevaSic, TavisTavad meTodi ar SeiZleba iyos swori an araswori. misi sasargeblooba damokidebulia imaze, Tu ramdenad Seesabameba is gamoyenebul Teoriebsa da meTodologiebs; hipoTezebs, romlebic unda Semowmdes an/da sakvlev Temas, romelic gvaqvs arCeuli. ase, magaliTad, bihevioristebi xSirad raodenobrivi meTodebis gamoyenebas amjobineben, interaqcionistebs ki monacemebis Segroveba dakvirvebis meTodiT urCevniaT.

      axla, rodesac ganvmarteT bazisuri cnebebi, SegviZlia gadavideT ufro praqtikul sakiTxebze, visaubroT imaze, Tu rogor iqmneba sakvlevi problema modelebisa da Teoriebis gamoyenebiT.

 

 

 

1.1 sakvlevi problemis Seqmna

 

 

     didi xnis ganmavlobaSi mqonda saSualeba, davkvirvebodi kvlevebs, Catarebuls rogorc studentebis, ise diplomirebuli specialistebis mier, da amis safuZvelze, SemiZlia ganvacxado rom, damwyebi mkvlevrebi, rogorc wesi, uSveben or ZiriTad Secdomas. jer erTi, maT uWirT ganasxvavon sakvlevi problemebi im problemebisgan, romlebic Cveulebriv ganixileba Cven irgvliv. am ukanasknelT momavalSi movixsenieb, rogorc “socialur problemebs” _ es aris cxare politikuri debatebisa da gazeTebis yuradRebis sagani. miuxedavad imisa, rom socialuri problemebi, magaliTad, umuSevroba, usaxlkarooba da rasizmi, mniSvnelovania, es TavisTavad ver iqneba sakvlevi Tema.

      aRniSnuli meore Secdoma xSirad pirvels ukavSirdeba. es xdeba maSin, rodesac mkvlevrebi uSvelebel, Zalian did sakvlev Temas irCeven. mniSvnelovania, gavigoT usaxlkaroobis mizezebi, magram am problemis Seswavlas SeuZlebelia, eyos erTi mkvlevris SezRuduli dro da resursebi. ufro metic, aseTi problemis SemTxvevaSi, rogorc wesi, SeuZlebelia misi siRrmiseuli Seswavla.

      me veubnebi Cems studentebs, rom maTi mizani unda iyos, Tqvan “bevri cotaze”. es Tavidan agvaridebs cdunebas, vTqvaT “cota bevrze”. es ukanaskneli namdvilad “xaltura” iqneboda. swored imis gamo, rom problema aseTi farTo da mravalmxrivia, mkvlevars SeuZlia gadaxtes erTi aspeqtidan meoreze, ise rom Tavi aaridos analizis yvela nawilis daxvewasa da Semowmebas (ix. silvermeni, 2000: 61-74).

      mocemuli Tavis am nawilSi yuradRebas gavamaxvileb pirvel problemaze, anu sakvlev Temebad socialuri problemebis arCevis tendenciaze. vecdebi, SemogTavazoT am problemis gadaWris gzebi da girCioT, Tu rogor moaxdinoT problemis daviwroeba.

 

 

 

 1.1.1 ra aris problema?

 

 

     sakmarisia, gadaSaloT gazeTi an uyuroT axal ambebs rom TqvenTvis cnobili gaxdes uamravi socialuri problema. 90-ianebis Sua wlebSi britanuli media waleka informaciam arasrulwlovanTa danaSaulze _ manqanebis qurdobidan dawyebuli moxucebisa Tu sxva bavSvebis mkvlelobebiT damTavrebuli. iyo agreTve ramdenime istoria SidsiT dainficirebul eqimebze, romlebmac miuxedavad amisa gaagrZeles TavianTi saqmianoba da, amgvarad, safrTxe Seuqmnes TavianT pacientebs.

      aRniSnul istoriebs erTi ram aqvs saerTo: orive askvnis, rom arsebobs raRac moraluri krizisi, Sesabamisad, ojaxebi da skolebi ver axerxeben bavSvebis saTanadod aRzrdas; eqimebi ki ugulebelyofen TavianT profesiul pasuxismgeblobas. es istoriebi isea moyolili, rom gvTavazobs gamosavals _ “disciplinis” gaZlierebas “moralur krizisTan” sabrZolvelad.

      magram sanam “wamals” gamovwerT, manamde zusti “diagnozi” unda davsvaT. marTlac gaizarda arasrulwlovanTa danaSaulis ricxvi Tu skandalebis moyvarulma Jurnalistebma maincdamainc axla moindomes am ambebis aqtiurad gaSuqeba? an iqneb, es gazrda imiTaa gamowveuli, rom policias yvelaze xSirad swored am tipis danaSaulis Sesaxeb atyobineben? sakiTxavia isic, Tu realurad ramdenia eqimebisgan dainficirebuli pacientebis ricxvi. me mxolod erTi (isic sadao) SemTxveva vici floridel dentistze. cnobilia sakmaod bevri SemTxveva, roca, piriqiT,  pacientebi ainficireben eqimebs. an ratom xdeba yuradRebis gamaxvileba maincdamainc Sidsze, maSin rodesac b hepatiti ufro gadamdebi daavadebaa? iqneb es imitom xdeba, rom Sidsi “stigmatizebul” jgufebTan asocirdeba?

      Tumca aSkara “socialuri” problemebi ar aris erTaderTi, ramac SeiZleba miipyros mkvlevris yuradReba. administratorebi da menejerebi xSirad Civian xolme maT organizaciebSi arsebul “problemebze” da da SeiZleba daxmarebiTvis socialur mecnierebsac mimarTon.

      sakmaod advilia, mivceT am xalxs neba, Cven magivrad gansazRvron problema _ gansakuTrebiT maSin, rodesac kvlevisTvis didi grantia gamoyofili! miuxedavad amisa, pirvel rigSi, unda davakvirdeT terminebs, romlebiTac gvixsnian problemas. bevri menejeri albaT getyviT, rom mis organizaciaSi “komunikaciis” problemaa. amgvarad, mkvlevris roli am SemTxvevaSi mdgomareobs imis garkvevaSi, Tu rogor unda gaxdes es komunikacia “ukeTesi”.

      samwuxarod, “komunikaciis problemebze” saubari bevr sirTules warmoSobs. magaliTad, aman SeiZleba yuradReba gadaitanos komunikaciis im “unarebisgan”, romelic gardauvlad gamoiyeneba interaqciisas. aman aseve SeiZleba migviyvanos daskvnamde, rom yvela problemis gadaWra SeiZleba ukeTesad mosmeniT da yuradReba ar miaqcios Zalauflebriv mimarTebebs, romelic figurirebs komunkaciis ama Tu im nawilSi. aseTma mimarTebebma SeiZleba “organizaciuli efeqtianobis” daxasiaTebac Zalian problematuri gaxados.  ase rom, “administraciuli” problemebi iseve arasandoa, rogorc “socialuri” problemebi.

      ra Tqma unda, es ar niSnavs imas, rom sazogadoebaSi realuri problemebi ar arsebobs. Tumca, Tundac SevTanxmdeT imaze, Tu ra aris problema, ar aris naTeli, gamodgeba Tu ara is sakvlev Temad.

      davubrundebi SidsiT dainficirebuli xalxis problemas. am problemebis nawils sajaros xdis dainficirebul adamianTa jgufebis organizebuli aqtivobebi. socialur mkvlevrebs SeuZliaT gamoiyenon TavianTi specialobis konkretuli Teoriuli da meTodologiuri unarebi. ekonomistebs SeuZliaT gamoikvlion, Tu yvelaze efeqturad rogor SeiZleba iqnes gamoyenebuli jandacvis SezRuduli resursebi dasavleTsa Tu mesame samyaroSi epidemiasTan brZolisTvis. rac SeexebaT sociologebs, gamokiTxvaTa mkvlevrebs SeuZliaT gaarkvion seqsualuri qcevis formebi, raTa jandacvis muSakebs gauadvildeT efeqturi ganaTlebis miReba; Tvisebrivi meTodebi ki SeiZleba gamoyenebuli iqnes im mizniT, rom gavigoT, rogor xdeba xalxis informireba usafrTxo seqsisa Tu Sidsis Sesaxeb.

      am magaliTebidan Cans, rom pirveli biZgs kvlevisken gvaZleven klientebi an sxva pirebi, visac aqvs problema. magram sxvadasxva specialobis mkvlevrebi sawyis sakvlev Temas Tavisebur Teoriul da meTodologiur formas aZleven.

      ase rom, Cvens sakvlev Temebs ar unda movaxvioT Tavs “socialuri problemebis” koncefciebi. paradoqsulad, kvlevis dawyebiT aseTi mkveTri socialuri mecnierebis perspeqtiviT, Cven mogvianebiT SegveZleba “gamovexmauroT” am socialur problemebs Zlierad da damajereblad.

 

1.1.2 absolutisturi xafangi

 

      arsebobs kidev erTi xafangi, romelic gvxvdeba sakvlevi problemis gansazRvris gzaze. es “absolutisturi” xafangi warmoiSoba maSin, rodesac ukritikod viRebT Cveni drois konvenciur sibrZneebs. SemiZlia CamovTvalo oTxi aseTi sibrZne:

 

• scientizmi

• progresi

• turizmi

• romantizmi.

 

      pirveli ori umTavresad raodenobriv socialur mkvlevrebs ukavSirdeba; bolo ori ki problemaa Tvisebrivi mkvlevrebisTvis. ganvixilav TiToeul maTgans.

 

 

scientizmi

     

      es gulisxmobs ukritikod miRebas im azrisa, rom “mecniereba” aris metad gancalkevebuli da, aseve, aRmatebuli “sazogadoebriv azrze”. magaliTisTvis, raodenobrivma mkvlevarma SeiZleba Seiswavlos kavSiri organizaciis “efeqtianobasa” da misi menejmentis “struqturas” Soris. amis mizani SeiZleba iyos is, rom miviRoT ufro sando da swori suraTi, vidre gvaqvs sazogadoebrivi azris SemTxvevaSi.

      magram, saqme isaa, rom efeqtianoba da menejmentis struqtura ar SeiZleba gancalkevebuli iyos imisgan, Tu ras akeTeben am organizaciis wevrebi. ase rom, efeqtianoba da struqtura ar aris mdgradi, aramed ganisazRvreba da icvleba sxvadasxva organizaciul konteqstebSi (mag. Sida Sexvedrebi, molaparakebebi Sromis menejmentze, presrelizebi da a.S.). amas garda, TviT mkvlevrebic ver ascdebian im codnis gamoyenebas, romelic miRebuli aqvT sazogadoebrivi azrisgan, rodesac Seecdebian am “cvladebis” gansazRvrasa da gazomvas. (ix. seqcia 2.2).

      es ar niSnavs imas, rom mecnierebasa da sazogadoebriv azrs Soris gansxvaveba ar aris. ra Tqma unda, socialurma mecnierebam unda Seiswavlos sazogadoebrivi azris ganviTareba, risi gakeTebac TviT am sazogadoebriv azrs ar ZaluZs. Tumca amis gakeTebisas igi mainc eyrdnoba sazogadoebrivi azridan miRebul codnas. scientizmis Secdoma isaa, rom mecnierebas sruliad ganacalkevebs sazogadoebrivi azrisgan.

 

 

progresi

 

      mecxramete saukuneSi mecnierebs sjerodaT, rom maT SeeZloT epovnaT istoriuli progresisken mimavali gza (amis magaliTebia Carlz darvinis “saxeobaTa evolucia” da karl marqsis rwmena “regresuli” ekonomikuri sistemebis aRsasrulze). es rwmena, garkveuli cvlilebebiT, SenarCunda ori msoflio omis Semdegac, meoce saukuneSi.

      progresis ukritiko rwmena arasasurveli bazaa mecnieruli kvlevisTvis. magaliTad, sakmaod saxifaToa, socialur progresad miviCnioT is, rom eqimebi ufro metad usmenen TavianT pacientebs (silvermeni, 1987: Tavi 8), patimarTa Sewyaleba an is, rom Tavisuflad SegviZlia Cvens seqsualobaze saubari (foko, 1977; 1979; silvermeni, 1997b: Tavi 9). Tu am movlenebs “progresis” niSnebad miviCnevT, SeiZleba mxedvelobidan gamogvrCes komunikaciis xerxebisa da Zalauflebis axali formebis sirTule da ormxrivoba.

     

 

turizmi

 

      me mxedvelobaSi myavs turisti, romelic mTel msoflioSi mogzaurobs ucxo kulturebis sanaxavad. aseTi adamiani SeiZleba zemodan uyurebdes jgufur turebs da TviT termin “turistsac”, mas mxolod “axlisa” da “gansxvavebulis” naxvis survili amoZravebs. problemaa is, rom Tvisebrivi mkvlevari SeiZleba Zalian hgavdes aseTi saxis turists. aseTi mkvlevari kvlevas xSirad iwyebs hipoTezis gareSe da xarbad ewafeba socialur scenebs axali da gansxvavebuli movlenebis aRmosaCenad. safrTxe imaSi mdgomareobs, rom am “turistma” mkvlevrebma SeiZleba yuradReba miaqcion kulturebsa da subkulturebs (an jgufebs) Soris gansxvavebebs, ise rom mxedvelobidan gamorCeT msgavsebebi im kulturebs Soris, romelsac Seiswavlian da romelsac ekuTvnian TviTon. rodesac morCebiT “wamyvani” SekiTxvebis dasmas (romlebic kulturul gansxvavebebs Seexeba) da daakvirdebiT imas, Tu rogor moqmedeben  realurad es adamianebi, aRmoCndeba, rom aRmosavleTsa da dasavleTs bevrad meti hqonia saerTo, vidre gvegona (ix. raieni da silvermeni, 2000; da seqcia 1.1.3, Cem mier ganxiluli moermeni, 1974, tailanduri tomis Seswavla).

 

 

romantizmi

 

      mecxramete saukunis “progresis” eris msgavsad, iyo dro, rodesac adamianebi moelodnen, rom literatura, mxatvroba da musika gamoxatavda xelovanis Sinagan samyaros da miizidavda sazogadoebis emociebs. am moZraobas erqva “romantizmi”.

      rogorc amas meoTxe TavSi vasabuTeb, zogierT Tanamedrove Tvisebriv gamokvlevaSi metismeti romantizmic ki SeiniSneba (ix. agreTve gabriumi da holstaini, 1997; atkinsoni da silvermeni, 1997). es gansakuTrebiT exeba im kvlevebs, romlebSic mkvlevari cdilobs patiosnad Caiweros zogierTi, rogorc wesi araprivilegirebuli, jgufis (mag. ojaxuri Zaladobis msxverpli qalebi, homoseqsuali mamakacebi, umuSevrebi da a.S.) “gamocdilebebi”.

      romantikuli midgoma mimzidvelia, magram saxifaTo. man SeiZleba yuradReba ar miaqcios im faqts, rom gamocdilebas xSirad formas aZlevs raimes warmodgenis kulturuli formebi. magaliTad, Cven SeiZleba vfiqrobdeT rameze, rom is Zalian piradulia ( “danaSaulis grZnoba”, “pasuxismgebloba”), sinamdvileSi ki is samyaros aRqmis kulturisgan SeZenili gza iyos. ase rom, arc ise advilia, kvlevis sandoobis uzrunvelyofa gamocdilebis “auTenturi” warmodgeniT, radgan es “auTenturoba” kulturiT ganisazRvreba.

      am seqcias davasruleb imaze saubriT, rom sizustis sxvadasxva saxeebma  SeiZleba gadawyvitos absolutisturi xafangebisa da socialuri problemebis sakvlev Temebad arCevis problema.

 

 

 

1.1.3 sizuste da sakvlevi problemebi

 

 

     rogorc ukve vTqvi, miuRebelia, rom mkvlevrebma socialur problemebze dayrdnobiT imuSaon. didi Sansia, problemis amgvari gansazRvrebebi interesTa jgufebs aZlevdes xels. Cemi azriT, socialur mecnierebas, Tavisi Teoriuli imperativebiT, SeuZlia SemogvTavazos problemis axleburi xedvebi.

      socialuri mecnierebis sxvadasxva xedvebi gvTavazobs sizustes bevri im sakiTxisTvisac, romelic ugulebelyofilia maT mier, vinc gansazRvravs socialur Tu administraciul problemebs. arsebobs sami tipis sizuste:

 

• istoriuli

• politikuri

• konteqstualuri.

 

ganvixilav TiToeul maTgans.

 

 

istoriuli sizuste

 

      sakvlevi Temis SerCevisas, rodesac es SesaZlebelia, unda davakvirdeT Sesabamis istoriul cnobebs. magaliTad, 1950-60-ian wlebSi miCneuli iyo, rom preindustriuli sazogadoebisTvis damaxasiaTebeli “gafarToebuli ojaxi” (erTad mcxovrebi bevri Taoba) Caanacvla “nuklearulma ojaxma” (mxolod mSoblebi da Svilebi). mkvlevrebs TiTqos daaviwydaT, rom warsulSi arsebul ufro dabal saSualo sicocxlis xangrZlivobas SeeZlo bunebrivad Seemcirebina gafarToebuli ojaxebis raodenoba.

      istoriuli sizuste SeiZleba dagvexmaros imis gagebaSi, Tu rogor gvmarTaven. meTvramete saukunemde mosaxleobis umetesoba aRiqmeboda saSiS “brbod”, romelic, roca saWiroa, Zalis gamoyenebiT unda gakontroldes. axla adamianebi miiCnevian individebad TavianTi “saWiroebebiTa” da “uflebebiT”, romelic sazogadoebam unda miiRos da daicvas (ix. foko, 1977). uxeSi Zala SeiZleba iSviaTad iqnes gamoyenebuli, magram es ar gamoricxavs imas, rom gvakontrolebdnen ufro mokrZalebuli xerxebiT. gaixseneT, ramdeni informacia SeiZleba inaxebodes Cvenze eleqtronul monacemTa bazaSi an quCaSi damontaJebuli videokamerebi, romlebic gviReben. amgvarad, istoriuli sizuste gvTavazobs mraval sakvlev Temas, romlebic Tavisufalia im azrisgan, rom socialuri problemebis Tanamedrove versiebi eWvSeutanelia.

 

politikuri sizuste

 

      sakvlevi Temebis arCeva mediaSi mimdinare “cxeli” ambebis mixedviT iseTive Secdomaa, rogorc adminitraciul Tu menejerul interesebze dayrdnoba. orive SemTxvevaSi, xelidan vuSvebT Sanss, viyoT politikurad zustni _ problemis gansazRvrebis ukan interesTa jgufebi davinaxoT. yvelafers rom TYvi davaneboT, medias mkiTxvelisa Tu mayureblis mozidva sWirdeba; administratorebs ki undaT, Candes, rom efeqtianad muSaoben.

      politikuri sizuste niSnavs mcdelobas, dainaxo politika problemis konkretuli gansazRvrebebis ukan. Sesabamisad, is gvexmareba imis garkvevaSi, Tu rogor warmoiSoba socialuri problemebi. magaliTad, barbara nelsoni (1984) daakvirda, Tu rogor gaxda “Zaladoba bavSvebze” aRiarebuli problema 1960-ianebis bolos. is aRwers, Tu rogor aitaca niqsonis konservatiulma administraciam eqimis aRmoCenebi “nacemi bavSvis sindromis” Sesaxeb da daukavSira es socialuri problema mSoblebis “Tavnebobas” da ara socialuri programebis marcxs. politikuri sizuste ar niSnavs, TiTqos socialuri mecnierebi amtkicebdnen, rom sazogadoebaSi “realuri” problemebi ar aris. piriqiT, es niSnavs imas, rom socialur mecnierebas SeuZlia mniSvnelovani Rvawli daidos sazogadoebis winaSe imiT, rom eWvqveS daayenos problemis “oficialuri” gansazRvrebebi. Tumca, simarTle rom iTqvas, xSirad socialur mecnierebs grantis misaRebad uwevT, miiRon es gansazRvrebebic.

 

 

konteqstualuri sizuste

 

      es aris yvelaze Znelad asaxsneli da yvelaze sadao kategoria mocemul siaSi. “konteqstualur” sizusteSi vgulisxmob imas, rom iseTi institutebi, rogoricaa “ojaxi”, “tomi” an “mecniereba” sxvadasxva konteqstSi sxvadasxva mniSvnelobas iRebs. konteqstualuri sizustis mniSvneloba Zalian kargad gamovlinda moermenis (1974) mier tailanduri lus tomis SeswavlaSi. moermeni muSaobas Seudga anTropologisTvis damaxasiaTebeli surviliT, moaxdinos adamianebis klasifikacia. Sesabamisad am survilisa, is tomis wevrebs usvamda msgavs SekiTxvebs: “rogor xvdebiT, rom adamiani Tqveni tomis wevria?”

      is wers, rom misma respondentebma maleve moamarages mTeli siiT im Tvisebebisa, romlebic axasiaTebda maT toms da ganarCevda mezoblebisgan. am dros moermeni mixvda, rom es sia usasrulo iqneboda. iqneb, am xalxis gasacnobad ar iyo sakmarisi maTi abstraqtuli maxasiaTeblebis gamovlena?

      ase rom, moermeni aRar kiTxulobda, “vin arian lus tomelebi?” yoveldRiur cxovrebaSi Cven xSirad ar movixseniebT xolme Cvens Tavs dasavluri kulturis warmomadgenlebad; igive xdeba lus tomis SemTxvevaSic. ase rom, moermenma daiwyo tomis yoveldRiuri cxovrebis Seswavla.

      am SemTxvevaSi, Seswavlis sagani aRar aris is, Tu ras warmoadgens lus tomi arsobrivad, aramed, is Tu ra viTarebebi ayalibebs eTnikur identifikacias am tailandur soflebSi. sainteresoa moermenis daskvna imis Sesaxeb, rom Tu sakiTxs ase SevxedavT, maSin TvalsaCino gansxvavebebi Cvensa da lus toms Soris sagrZnoblad mcirdeba. mxolod eTnocentruli dasavleTeli Tu daiwyebda sapirispiros mtkicebas, turistiviT, romelic eZebs gansxvavebul sanaxaobebs. moermenis kvlevis ganxilva grZeldeba seqciaSi 4.1.

      konteqstualuri sizuste ara mxolod iseTi didi koleqtivebis mimarT SeiZleba iqnes gamoyenebuli, rogoric tomia. socialuri problemis midgomiT arasakmarisad aris Seswavlili sxva stabiluri socialuri institutebi (mag. ojaxi) da identobebic (genderi, eTnikuroba da a.S.).

      magaliTad, sxvadasxva komentatorebi xSirad acxadeben, “ojaxs safrTxe emuqreba”. sad unda vipovoT ojaxis es erTiani, ualternativo forma, romelic nagulisxmevia am komentarSi? ojaxs xom sxvadasxva konteqsti aqvs saxlSi, sasamarTloSi an Tundac supermarketSi (ix. seqcia 3.5)? mkvlevarma upirobod ar unda miiRos aseTi gancxadebebi; man unda gamoiyenos sami saxis sizuste, raTa gaigos, Tu ra xdeba sinamdvileSi socialur samyaroSi. rogorc moermeni gvaCvenebs, adamianTa moqmedeba da gamocdileba gacilebiT ufro rTulia, vidre erTi SexedviT Cans.

      am sami saxis sizuste gvTavazobs gansxvavebul, zogjer urTierTsawinaaRmdego, gzebs sakvlevi Temis Sesaqmnelad. amitom me ar vambob, rom yvela maTgani erTdroulad unda iqnes gamoyenebuli, magram Tu ar viqnebiT zustni garkveuli sakiTxebis mimarT, isev da isev aRmovCndebiT im safrTxis winaSe, rom Cveni sakvlevi Tema “socialurma problemam” gansazRvros.

 

 

 

1.2 Tvisebrivi meTodebis saxeobebi

 

 

      Tvisebrivi mkvlevrebi iyeneben am oTx ZiriTad meTods:

 

• dakvirveba

• teqstebisa da dokumentebis analizi

• interviu

• Cawera.

 

      es meTodebi xSirad kombinirebulad gamoiyeneba. magaliTad, xSirad xdeba dakvirvebisa da interviuirebis kombinireba. ufro metic, es meTodebi SeiZleba gamoyenebuli iqnes ara marto Tvisebriv, aramed raodenobriv kvlevebSic. rogorc cxrilidan 1.2 Cans, meTodologiis buneba gansazRvravs imas, Tu rogor gamoiyeneba TiToeuli meTodi.

      cxrili 1.2 kidev erTxel usvams xazs imas, rac ukve iyo aRniSnuli cxrilSi 1.1: meTodi aris xerxi, romelic specifiur mniSvnelobas iZens im meTodologiis mixedviT, romelSic gamoiyeneba.

      raodenobriv kvlevebSi dakvirveba, Cveulebriv, ar aris miCneuli mniSvnelovan meTodad monacemebis Sesagroveblad _ did SerCevaze dakvirvebis warmoeba metad Znelia. garda amisa, raodenobrivi mkvlevrebis azriT, dakvirveba ar aris “sando” meTodi, radgan sxvadasxva damkvirvebels SeiZleba sxvadasxvanairi aRqma hqondes. mokled, raodenobrivi mkvlevrebi am meTods iSviaTad iyeneben, isic mxolod kvlevis mosamzadebel an “samZiebro” etapze.

     

 

cxrili 1.2 oTxi meTodis gamoyenebis gzebi

meTodi           raodenobrivi kvleva                 Tvisebrivi kvleva
dakvirveba       mosamzadebeli samuSao, mag.        fundamenturi mniSvneloba
                    kiTxvaris Seqmnamde                   aqvs sxva kulturis
                                                                 gasagebad
 
teqsturi        kontent-analizi, anu Tvla         monawileTa kategoriebis
analizi           mkvlevrebis kategoriebiT          gageba
 
interviu         gamokiTxviT kvleva:                  Ria kiTxvebi patara
                     konkretulpasuxiani kiTxvebi      SerCevebs
                     sxvadasxva SerCevebs
 
audio- da        gamoiyeneba iSviaTad, intervius   gamoiyeneba monawileebis
videoCawera     sizustis Sesamowmeblad             saubarsa da sxeulis
                                                                 moZraobebze dasakvirveblad

 

 

 

      Tvisebrivi kvlevebisTvis ki, piriqiT, dakvirvebas arsebiTi mniSvneloba aqvs. dakvirvebis meTodi xSirad gamoiyeneboda sxva kulturis gasagebad dawyebuli adreuli anTropologebiT, romlebic pionerebi iyvnen aradasavluri sazogadoebebis Seswavlis saqmeSi (malinovski, 1922; redklif-brauni, 1948) da gagrZelebuli Cikagoeli sociologebiT meore msoflio omis win (Tomasi da znanieki, 1927) (ix. seqcia 3.1.1).

      aseTive kontrasti Cans teqstebTan da dokumentebTan damokidebulebaSic. raodenobrivi mkvlevrebi cdiloben masalis ise gaanalizebas, rom informacia  miiRon did SerCevaze. maTi favoriti meTodi “kontent-analizia” _ mkvlevrebi qmnian kategoriebis wyebas da Semdeg iTvlian teqstSi im magaliTebs, romlebic Sedis am kategoriebSi.  aucilebeli moTxovnaa, rom es kategoriebi iyos sakmarisad zusti, ise rom erTi da imave masalis Seswavlisas yvela mkvlevari erTsa da imave Sedegamde mivides (ix. berelsoni, 1952).

      Tvisebriv kvlevebSi, rogorc wesi, teqstebisa da dokumentebis mcire raodenobas aanalizeben da isic, sul sxva mizeziT. mkvlevris mizania, gaecnos monawileTa kategoriebs da gaigos, Tu rogor gamoiyeneba es sxvadasxva moqmedebebSi, rogoricaa ambebis moyola (propi, 1968; seksi, 1974), monacemebis Seqmna (Cikoreli, 1968; gabriumi da bakholdti, 1982) an “ojaxuri cxovrebis” aRwera (gabriumi, 1992). analizis sandoobaze naklebad saubroben. samagierod, Tvisebrivi mkvlevrebi acxadeben, rom maT aqvT unari, gamoavlinon is adgilobrivi praqtika, romelic qmnis “saboloo produqts” (ambebs, monacemebs, aRwerebs).

      interviu farTod gamoiyeneba orive meTodologiaSi. raodenobrivi mkvlevrebi kiTxvariT an interviuTi mimarTaven xolme populaciis sxvadasxva SerCevebs; amas “gamokiTxviT kvlevas” uZaxian. Cveulebriv, upiratesoba eniWeba “konkretulpasuxian” (mag. “ki” an “ara”) SekiTxvebs, radgan, am SemTxvevaSi, advilia cxrilis saxiT gadmocema; “Ria” kiTxvebis pasuxebs ki dawvrilebiT sWirdeba Cawera. raodenobrivi mkvlevrebisTvis mTavaria intervius sandooba da SerCevis warmomadgenliToba (reprezentaciuloba).

      moviyvan erT magaliTs. gamokiTxviT mkvlevrebma gadaxedes TavianT meTodologias, mas Semdeg, rac britanuli saerTo arCevnebis Sedegebi 1992 wels ar daemTxva winaswar Catarebuli gamokiTxvis Sedegebs. mkvlevrebma daaskvnes, rom zogierTi respondenti cruobda imis Sesaxeb, Tu visTvis apirebda xmis micemas. amitom, ramdenime kompaniam dadga “saarCevno urna”, romelSic respondentebi yalb biuletenebs yrian _ amgvarad, maT aRar sWirdebaT, gaumxilon TavianTi arCevani interviuers. mkvlevrebma yuradReba miaqcies imasac, rom SerCeva ufro reprezentaciuli gamxdariyo. albaT am meTodologiuri Sesworebebis wyalobiT, 1997 wlis arCevnebis Sedegebi da winaswari gamokiTxvis Sedegebi erTmaneTs daemTxva.

      Tvisebriv kvlevebSi sandoobaze met mniSvnelobas “auTenturobas” aniWeben. kvlevis mizani, Cveulebriv, aris, uzrunvelyos adamianTa gamocdilebis auTenturi gageba; am miznis miRwevisTvis yvelaze efeqtur saSualebad ki Ria kiTxvebi miiCneva. cxovrebiseuli istoriebis Segrovebisas an unarSezRuduli bavSvis mSoblebis interviuirebisas (baruxi, 1982), SeiZleba ubralod iTxovon: “momiyeviT Tqveni ambavi”. Tvisebrivi interviuebi xSirad patara SerCevebze tardeba da interviuerisa da respondentis urTierTobas ufro politikuri mniSvneloba aqvs, vidre mecnieruli (mag. finCi, 1984). dabolos, raodenobriv kvlevebSi iSviaTad gamoiyeneba audio- an videoCanaweri, albaT imitom, rom amis gazomva Tu daTvla rTulia. amis sapirispirod, Tvisebriv kvlevebSi sul ufro da ufro izrdeba audio- da videoCanawerebis roli. am Canawerebis gaSifvriT, viRebT “bunebrivi” interaqciis SesaniSnav magaliTebs.

      es abstraqtuli ganmartebebi ufro konkretuli gaxdeba, Tu moviyvanT Tvisebrivi kvlevebis magaliTebs, romlebSic gamoyenebulia TiToeuli es meTodi. me visaubreb kvlevaze, romelic Catarda Sidsis socialuri aspeqtebis Sesaxeb, radgan amaze me TviTon vmuSaobdi da Tan aqtualuri, Tanamedrove Temaa.

 

 

1.2.1 dakvirveba

 

 

1987 wels me veswrebodi praqtikas, romelic inglisis erT-erTi qalaqis saavadmyofos genitourinalur ganyofilebaSi tardeboda. praqtikis mizani iyo SidsiT dainficirebul pacientebze dakvirveba, romlebic iRebdnen wamal AZT-s. AZT,  romelic amcirebs virusis reproduqcias, maSin gamosacdel, eqsperimentarul etapze iyo.

rogorc yvela dakvirvebisas, mizani aqac iyo pirveladi informaciis Segroveba “bunebrivad mimdinare” socialur procesebze. pacientebis interviuireba arc gvicdia, radgan yuradReba maxvildeboda imaze, Tu ras akeTebdnen isini praqtikis mimdinareobisas da ara imaze, Tu ras fiqrobdnen amis Sesaxeb.

ufrosi eqimis TxovniT, pacientebi daTanxmdnen konsultaciaze mkvlevris daswrebas. situaciis delikaturobidan gamomdinare, audioCaweris meTodi ar gamogviyenebia, Tumca xeliT detalurad viwerdiT yvelafers.

SerCeva mcire iyo (15 mamakaci 37 konsultaciaze) da warmomadgenliTobaze pretenzia arc hqonia. dakvirvebis meTodebi mcire iyo, ase rom, kvleva iyo ZiriTadad samZiebro. miuxedavad amisa, Tqven naxavT, rom iyo mcdeloba am kvlevis aRmoCenebi dagvekavSirebina sxva socialuri kvlevebisTvis eqimisa da pacientis urTierTobis Sesaxeb. sontagi (1979) aRniSnavs, rom avadmyofoba xSirad gagebulia, rogorc moraluri an fsiqologiuri metafora. Cveni kvlevis umTavresi aRmoCena iyo is tvirTi, romelic Tan axlavs SidsiT dainficirebulobas. magaliTad, bevri pacienti iyenebda maRviZaras, rom RamiT wamlis miReba gaexsenebina. erTma Tqva (p = pacienti):

 

p: yvelam icis, rac gWirs da iseTi grZnobaa, TiTqos Senze raime saSineli saidumlo gaiges.

 

garda imisa, Tu rogor aRiqvams sazogadoeba Sidsis infeqcias, saintereso iyo isic, Tu rogor warudgendnen pacientebi Tavs eqimebs. gamovlinda “Tavis wardgenis” (gofmeni, 1959) oTxi stili:

 

mSvidi  rac ar unda SemaSfoTebeli ram eTqva eqims, pacienti mSvidad da zrdilobianad iRebda amas da ar gamoxatavda mRelvarebas. magaliTad, erT-erTi pacienti yvela kiTxvas erTi sityviT pasuxobda da erTaderTi, rac ikiTxa, iyo eqimis saxeli, romelic sxva saavadmyofoSi unda enaxa kanis infeqciasTan dakavSirebiT. mas xma ar amouRia, rodesac eqimma aRniSna, rom AZT  unarCunebda sicocxles.

 

mRelvare  meore ukiduresoba iyo is, rom pacientebi misalmebasac ki “mRelvarebis” gamosaxatad iyenebdnen. magaliTi:

 

      eq: rogor brZandebiT?

      p: uh, sustad var. darwmunebiT verafers getyviT. ar var kargad. ra vici.

 

obieqturi  sxva kvlevebSic aris aRniSnuli (ix. baruxi, 1982; ganxilulia seqciaSi 4.8) is, rom jandacvis specialistebi cdiloben Tavi obieqturad warudginon TavianT eqimebs. erTi aseTi pacienti am praqtikazec ase moiqca:

 

      p: vfiqrobdi, acikloviris AZT-sTan erTad miReba netropenias xom ar gamoiwvevs meTqi… (aRwers Tavisi herpesis simptomebs). sainteresoa. me mgoni, ajobebs, dReSi oTxjer miviRo da ara xuTjer.

 

Teatraluri  zogierTi pacienti Tavisi fizikuri mdgomareobis Sesaxeb saubridan gadadioda socialuri situaciebis aRweraze, radgan saWirod miaCnda, miemarTa iq myofi auditoriisTvis. magaliTi:

 

      eq: rogor grZnobT Tavs fizikurad?

      p: kargad. iciT, amas winaT ra SememTxva (yveba eqimze, romelic quCaSi Sexvda da ar miesalma). TqvensaviT TviTmarqvia eqimia. ar gewyinoT.

[mkvlevars da student-praqtikants] sxvaTaSoris, me mZime SemTxveva var, ase rom, yuradRebas nu momaqcevT.

 

      yovelive amasTan dakavSirebiT aRsaniSnavia sami ram. pirveli, pacientsa da Tavis wardgenis konkretul stils Soris ar iyo martivi urTierTdamokidebuleba. Tavis wardgenis stilebs yovel konsultaciaze Tavisi socialuri funqcia hqonda. ase rom, aq mTavaria socialuri procesebi da ara fsiqologiuri mdgomareoba. meore, me aq mxolod mokle nawyvetebi momyavs. merve TavSi vnaxavT, rom faqtebis aseTi gamoyeneba warmoSobs eWvebs Tvisebrivi kvlevebis sizustesa da sisworeze.

      mesame, es aRmoCenebi mxolod kvlevis mcire nawilia. Cven aseve aRmovaCineT, rom pacientebis umetesobisTvis mniSvnelovani iyo “pozitiurad azrovneba”, eqimebi sistematurad axdendnen koncentrirebas  TavianTi pacientebis “sxeulze” da ara “gonebaze”. am daskvnis gamotana SeiZleba bolo mocemuli nawyvetidanac, sadac pacienti cdilobs SeewinaaRmdegos eqims da ar ilaparakos Tavis fizikur mdgomareobaze. yovelive aman ki warmoSva ramdenime praqtikuli SekiTxva eqimebsa da konsultantebs Soris Sromis danawilebaze.

 

 

1.2.2 teqsturi analizi

 

 

     kicinjerma da milerma (1992) Seiswavles kavSiri imas Soris, Tu rogor aSuqebs media Sidsis sakiTxs da rogor igebs mas sazogadoeba. britanuli televiziis axali ambebis Sesaxeb maT mier gakeTebuli analizi teqsturi analizis kargi magaliTia.

      aq aseve Cans, Tu rogor cdiloben Tvisebrivi mkvlevrebi, Tavi aaridon “socialuri problemis” xedvidan wamosul kiTxvebs, radgan fenomeni yovelTvis sociumis mier aris gansazRvruli. kicinjeris da mileris damokidebuleba fenomenis socialuri gansazRvrebebis mimarT naCvenebia brWyalebiT. isini brWyalebSi svamen sityvebs “Sidsi”, “afrika”, “realurad”. isini weren:

 

es Tavi yuradRebas amaxvilebs sazogadoebasa da mediis rolze Sidsis, afrikisa da rasis Sesaxeb ideebis SecvlaSi, zemoqmedebasa da CamoyalibebaSi. aq saubari ar aris imaze, Sidsi afrikaSi warmoiSva Tu ara… Cven ar vexebiT imas, Tu saidan wamovida virusi “realurad”. Cven SeviswavliT imas, Tu rogor iqmneba da iwarmoeba pasuxebi am kiTxvebze, rogor warmogvidgens es pasuxebi “Sidsisa” da “afrikis” agebulebas da ra sociopolitikuri viTarebebi axdens maTze gavlenas. (1992: 28)

 

      mkvlevrebi sami wlis ganmavlobaSi akvirdebodnen satelevizio axal ambebs. erT-erT gadacemaSi mocemuli iyo mTeli afrikis Sidsis statistika, aCvenes afrikis ruka, sadac mTel kontinents zemodan ewera sityva “Sidsi” da “sami milioni tanjuli”.

      am sami wlis ganmavlobaSi erTaderTi qveyana, romelic ganirCeoda danarCeni afrikisgan, iyo samxreT afrikis republika. erT SemTxvevaSi aRniSnuli iyo, rom samxreT afrikis respublika icavda Tavs Sidsis SemoWrisgan Savi afrikidan. samagierod, SidsiT daavadebuli Savkaniani afrikelebi naCvenebi iyo yvela Seswavlil sainformacio gamoSvebaSi. garda amisa, epidemiis gavrcelebas ukavSirebdnen “tradiciul seqsualur Rirebulebebs” an, ufro zogadad, “afrikul kulturas”.

      imis gasagebad, Tu ra gavlenas axdenda media sazogadoebaze, Seiqmna sadiskusio jgufebi _ sxvadasxva sferoSi dasaqmebuli xalxis (mag. eqTnebi, policielebi, maswavleblebi), sakiTxSi “maRali CarTulobiT” gamorCeuli xalxis (mag. geebi, patimrebi) da “dabali CarTulobis” mqone xalxis (mag. pensionrebi, studentebi).

      yvela jgufi skeptikurad iyo ganwyobili satelevizio axali ambebis mimarT, magram amis miuxedavad iRebdnen im zogad daskvnas, rom Sidsi afrikidan wamovida da iq aris gavrcelebuli. TeTrkanianebs, rogorc wesi, miaCndaT, rom afrika sqesobrivi gziT gadamdebi daavadebebis keraa. es emyareboda rwmenas, rom iq seqsualur cxovrebas adreul asakSi iwyeben da rom es daavadebebi poligamiis meSveobiT vrceldeba.

      Tumca, jgufebis yvela monawile ar iziarebda am azrebs. kicinjeri da mileri miuTiTeben ramdenime faqtorze, romelic ubiZgebda adamianebs, eWvi SeetanaT mediis gadmocemebSi. es faqtorebia: piradi kavSiri sando individebTan an organizaciebTan, romlebic alternatiul informacias awvdidnen, “gantevebis vacad” yofnis piradi gamocdileba, afrikaSi yofnis piradi gamocdileba da Savkanianoba.

      avtorebi askvnian:

 

Cveni kvleva aCvenebs, Tu ra Zala aqvs medias da TeTrkanianTa kulturul warmodgenebs Sav afrikaze; advilia, daijero, rom afrika Sidsis infeqciis rezervuaria, radgan “yvelaferi emTxveva”. Jurnalistebi TavianT reportaJebs Sidsisa da afrikis Sesaxeb am kulturul mosazrebebze ageben. amavdroulad, isini axdenen am mosazrebebis reproduqcias da legitimacias. (1992: 49)

 

      kicinjerisa da mileris kvlevas bevrad ufro didi monacemTa baza aqvs, vidre Cems kvlevas erT samedicino praqtikaze. magram am kvlevebs mainc aqvs saerTo ori ram. pirveli isaa, rom orive SemTxvevaSi, mkvlevrebi hipoTezis gareSe iwyeben kvlevas. isini, rogorc es bevr Tvisebriv kvlevaSi xdeba, cdilobdnen kvlevis procesSi miekvliaT hipoTezisTvis da Semdeg monacemebis analizis dros SeemowmebinaT. meore isaa, rom orive kvleva Teoriulad warmarTuli iyo im azriT, rom socialuri fenomenebis mniSvnelobebs monawileebi gansazRvraven. es ori ram axasiaTebs momdevno or kvlevasac, romlebsac Cven ganvixilavT.

 

 

1.2.3 interviu

 

 

     vezerberni da sxvebi (1992) aRniSnaven, rom bevri kvlevis mixedviT, arsebobs kavSiri alkoholisa da narkotikebis moxmarebasa da “riskian” seqsualur qcevas Soris. amis Semdeg vezerberni da sxvebi acxadeben:

 

      am kavSiris arseboba damtkicebuli ar aris; faqtebi sapirispiroze miuTiTebs da es mosazreba ki puritanuli moralis damsaxurebiT warmoiSva. (1992; 119)

 

      am avtorebis kvlevaSi aris ori postulati, romelic ufro adrindel, ZiriTadad raodenobriv kvlevebSi ar gvxvdeba:

 

  1. ar aris wamoyenebuli varaudi Zlier urTierTdamokidebulebaze alkoholis gamoyenebasa da “riskian” seqsSi CarTulobas Soris.
  2. fsiqologiuri Tvisebebi (rogoricaa xasiaTis naklebi an alkoholis zegavlenis qveS moqceva) miiCneva “riskiani” seqsis praqtikis araadekvatur axsnad (1992: 122-3).

 

vezerbernis da sxvebis kvleva aris proeqt SIGMA-s nawili. es proeqti aris britanuli longituduri kvleva 1000 gei mamakacze. es mkvlevrebi, iseve rogorc sxva Tvisebrivi mkvlevrebi, skeptikurad uyureben qcevis axsnebs, romelTac dahyavs socialuri cxovreba konkretuli “stimulis” Tu “cvladis” pasuxamde.

Sesabamisad, maT upiratesoba mianiWes Ria kiTxvebs, raTa gaegoT, Tu ras fiqrobda alkoholis moxmarebaze maTi SerCeva. magaliTi:

 

 pirveli SekiTxva iyo aseTi: @rogor fiqrobT, alkoholi mniSvnelovan rols asrulebs Tqvens seqsualur cxovrebaSi?@ im respondentebs, romlebic dadebiTad pasuxobdnen, eZleodaT damatebiTi, detaluri kiTxvebi. respondentebs aseve eZleodaT kiTxva imis Sesaxeb, odesme Tu ubiZgaT alkoholma riskiani seqsualuri qcevisken. (1992: 123)

 

respondentebi aseve waxalisebulni iyvnen imisTvis, rom TviTon ganesazRvraT cnebebi, magaliTad, @riskiani seqsi@.

am kvlevis aRmoCenebSi Cans socialuri qcevis axsnis sirTule. alkoholis efeqti damokidebuli aRmoCnda @Sexvedris konteqstze da seqsualuri @molaparakebis@ meore mxareze@ (1992: 129). alkoholi riskiani qcevis mizezad dasaxelda mxolod mcire SemTxvevaSi. umetes SemTxvevaSi, miuxedavad imisa, rom adamianebi sakuTar Tavs uwodebdnen @mTvrals@, ambobdnen, rom seqsualuri aqtivoba maTi cnobieri gadawyvetilebis Sedegi iyo.

Tumca, avtorebi svamen kiTxvas, Tu rogor unda gavigoT respondentebis es gancxadebebi, Tu gaviTvaliswinebT imas, rom adamianebs urCevniaT TavianTi qceva aRweron ise, rom is warmoCndes socialurad misaRebad:

 

cnobilia, rom alkoholis moxmarebaze retrospeqtiuli kiTxvebis dasma SeiZleba iyos problematuri, rogorc socialurad sasurvelis fenomenis, ise TviTon alkoholis zegavlenis gamo. (1992; 123)

 

      Cven vnaxavT meoTxe TavSi, rom es SeniSvna emTxveva intervius meTodze arsebuli debatebis Temas _ ra aris interviu?

• damokidebulebebisa da qcevebis swori an araswori warmodgena; Tu

• interviusTvis mniSvnelovania ara sizuste, aramed is, Tu rogor aris konstruirebuli.

 

      intervius meTodisa da, Sesabamisad, Tvisebrivi kvlevis upiratesoba mdgomareobs imaSi, rom is aSkarad ufro @Rrma@ suraTs iZleva, vidre raodenobrivi kvlevebis cvladebze damyarebuli korelaciebi. Tumca am meTodSivea imis mizezi, rom Tvisebrivi kvlevisTvis dafinansebis mopoveba ufro Znelia. ra saeWvoc ar unda iyos raodenobrivi kvlevis daskvnebi, is mainc gvTavazobs TvalsaCino korelaciebs @cvladebs@ Soris. es korelaciebi ki xSirad pirdapir gamoiyeneba sajaro politikaSi.

      Tvisebriv kvlevas mainc SeuZlia, monawileTa gansazRvrebebiT Sematos sizuste am korelaciebs. amas vnaxavT bolo ganxilul kvlevaSi.

 

 

1.2.4 audioCanaweri

 

 

      silvermenis (1997a) kvleva efuZneba Sidsis konsultaciebis audioCanawerebs britaneTis, aSS-sa da trinidadis aT samedicino centrSi. yuradRebis centrSia rCeva (is, Tu rogor aZleven rCevas da isic, Tu rogor iReben mas). rCevis mimarT interesi sami wyarodan ganviTarda:

 

1.    kvleva nawilobriv dafinansebuli iyo “inglisuri samedicino   ganaTlebis xelmZRvanelobis” mier. es niSnavda, rom rCevebis analizi waadgeboda isev janmrTelobis ganviTarebas.

2.    proeqtze adreulma muSaobam ukve gamoavlina ori ZiriTadi “komunikaciis formati”, romelSic mimdinareobda konsultacia. am “informaciis miwodebisa” da “intervius” formatebis analizma TavisTavad warmoqmna resursi rCevis micemis gasaanalizeblad (ix. parakila da silvermeni, 1991).

3.    heriTeijma da sefim (1992) pacientebisa da dedebis SeswavliT aRmoaCines kavSiri rCevis micemis sxvadasxva formebsa da klientis mier maT aRqmas Soris.

 

seqciaSi 8.3.2 vaCveneb, rom rCevis micemisa da miRebis formebi ormocdaaTnairad dajgufda. mokled rom vTqvaT, piraduli rCevebi, romelsac iZleodnen mas Semdeg, rac gamoikiTxavdnen klientis konkretul problemas, hpovebda “mniSvnelovan gamoxmaurebas” (mag. komentari rCevaze an SekiTxva). sapirispirod, rodesac konsultantebi winaswar ar gamoikiTxavdnen klientis problemas da iZleodnen zogad rCevebs, isini iRebdnen “umniSvnelo gamoxmaurebas” (mag. “hm”, “diax”, “gasagebia”).

audioCanawerebis meSveobiT SegveZlo am advilad winaswarmetyvelebad aRmoCenaze metic gagvego. upirveles yovlisa, Cven gvindoda gagvego konsultantebis qcevis funqciebi _ miT umetes, rom bevri maTgani aRiarebda, zogadi rCevebis micema ufro araefeqturiao. amasTanave, vimedovnebdiT, rom Cvens wvlils SevitandiT politikis dagegmvaSi komunikaciis funqciebis kvleviT konkretul institucionarul konteqstSi.

SevxedoT Sesabamis monacems (nawyveti 1.1).

 

nawyveti 1.1

(k = konsultanti; p = pacienti)

 

1   k: ….rodesac vinmes sinjaven da

2      Sedegebi uaryofiTia… es, ra Tqma unda

3      idealuria. Semdeg isini frTxiloben

4      cdiloben Tavidan aicilon safrTxe…

5   p: hm

6   k: dainficirebis safrTxe…. imis Tqma minda, rom

7      es aris erTaderTi gza, radgan Tu vinmesTan

8      seriozuli, xangrZlivi urTierToba geqnebaT

9      …ra Tqma unda, prezervativs samudamod ver

10     gamoiyenebT… da maSin mogiwevT

11     raime gadawyvetilebis miReba…. Tu Tqven

12     apirebT ojaxis Seqmnas da ase Semdeg…

13     Tqven ar gendomebaT usafrTxo seqsis gagrZeleba

14     ….magram rogorc iciT

15  p: hm

16  k: unda…. miiRoT zomebi…

17     da ganagrZoT usafrTxo praqtika… ra Tqma unda,

18     Tqven gindaT infeqciis prevencia momavalSi.

19  p: hm

20  k: ….es problema am momentSi

21     gansakuTrebiT aris {asaxelebs qalaqs}

22     Tqven iciT es.

23  p: hm

24  k: …rogorc iciT, arsebobs maRali

25     riskis jgufebi. axla heteroseqsualebic

26     gadasdeben xolme….

27  p: hm

28  k: …ase rom, yvela frTxilad unda iyos….

29     Tu Sedegi dadebiTi iqneba…

30     maSin adamiani namdvilad unda dafiqrdes

31     raRacebze…. SidsiT dainficireba

32     jer kidev ar niSnavs, rom am adamians

33     aucileblad ganuviTardeba TviT Sidsi.

34     …..

35  p: hm

 

      am nawyvetidan SegviZlia gavakeToT sami daskvna. jer erTi is, rom k rCevas ise iZleva, rom ar ukiTxavs p-sTvis misi konkretuli problemis Sesaxeb. adgilis simciris gamo ver gaCvenebT Tu ra uZRoda win am nawyvetSi mocemul saubars, magram mokled getyviT, rom iq saubari Seexeboda sxva Temas (dadebiTi Sedegis mniSvnelobas) da TviTon p-s ki ar ekiTxebian, Tu ras fiqrobs amis Sesaxeb, anu rogor Secvlis Tavis qcevas uaryofiTi Sedegis SemTxvevaSi.

      ufro metic, am nawyvetSi, k-s Semoaqvs axali Temebi (ra unda gakeTdes “seriozuli” urTierTobis SemTxvevaSi; Sidsis infeqciis gavrceleba qalaqSi), ise rom arc cdilobs p-s Sexedulebebis gagebas. meore _ rogorc mosalodneli iyo, p k-s rCevebs mxolod “hm-is” variaciebiT exmaureba. aqedan Cans, rom p usmens, magram igi ar interesdeba da es “hm” SeiZleba rCevis mimarT pasiur winaaRmdegobasac niSnavdes (ix. heriTeiji da sefi, 1992). mesame _ k ar axdens Tavisi rCevebis personalizebas. igi ar iyenebs nacvalsaxels an pacientis saxels, aramed saubrobs “vinmeze”, “maTze” da “yvelaze”.

      aseTi tipis rCevebi Zalian xSiri iyo Cven mier Seswavlili centrebidan xuTidan samSi. ase rom, gaCnda kiTxva, ratom iyeneben konsultantebi im formats, romelic pacientebis mxolod mcired dainteresebas iwvevs. Cveni mizania profesionalebis samuSaos logikis gageba da ara maTi gakritikeba, amitom unda davinaxoT aRniSnuli procesis ara marto disfunqciebi, aramed funqciebic. Cvens kiTxvas nawilobriv xsnis micemuli rCevebis Sinaarsi. miaqcieT yuradReba nawyvets 1.1 _ konsultanti saubrobs imaze, Tu ras eubneba xolme is pacientebs konkretuli dadebiTi an uaryofiTi Sedegis Semdeg. magram aq pacientma jer kidev ar icis Tavisi Sedegi, amitom SeuZlia konsultantis naTqvami miiRos ara rCevad, aramed ubralo informaciad. Semdeg, k erideba Tavisi rCevis personalizebas; is p-s ki ar eubneba, Tu ra unda gaakeTos, aramed ganusazRvrel “vinmes”. yvela arsebuli kvleva migviTiTebs, rom qcevis Secvla iSviaTad xdeba mxolod miwodebuli informaciis safuZvelze. maSin, miT umetes, ratom undaT konsultantebs, ise “SefuTon” TavianTi rCeva, rom pacienti kidev ufro naklebad ganewyos mis misaRebad?

      amis mizezi nawilobriv aris amgvari rCevebis disfunqciebi. am konsultanciebis ganmavlobaSi vxedavT, rom konsultantebi gaurbian personalizebul rCevebs, maSin roca pacientebi amas mxolod “hm-s” msgavsi minimaluri pasuxebiT exmaurebian. aSkaraa, rom Tu vinmes piradul rCevas aZlev da is ki “hm-s” garda arafers ambobs, es problemaa SenTvis; da piriqiT, Tu vinmes ubralod zogad informacias awvdi, maSin “hm” ukve sakmarisia imisTvis, rom am formatSi gagrZeleba problema ar iyos. garda amisa, arapersonalizebuli rCeva bevrad moklea.

      amgvari rCevis kidev erTi funqcia is aris, rom is Tavidan icilebs im delikatur problemebs, romlebic seqsualuri qcevis ganxilvisas SeiZleba warmoiSvas. jer erTi, konsultanti aqcents akeTebs imaze, rom is amas eubneba “yvelas”, raTa pacients ar egonos, Cemi piradi cxovrebis mimarT metismet interess iCeneno. meore _ ar gamoiyeneba, ase vTqvaT, “dakiTxvis” meTodi, Sesabamisad, pacientebs ar uwevT yoymani TavianTi seqsualuri praqtikis gamxelis Sesaxeb (silvermeni, 1997b: Tavi 4). mesame _ rCevebi, romlebic SeiZleba miRebuli iqnes ubralo informaciad, aTavisuflebs konsultants im sirTuleebisgan, rac Tan axlavs ucnobi adamianebisTvis imis Tqmas, Tu rogor unda moawyon TavianTi qcevis yvelaze intimuri aspeqtebi. dabolos, savaraudoa, rom rCevis micemis amgvari formati Zalian iSviaTad Tu warmoSobs konfliqtebs. nawyvet 1.1-Sic p-s mxridan aqtiuri winaaRmdegoba ar SeiniSneba; konsultanti iolad da swrafad gadadis Temidan Temaze.

      ase rom, Sidsis konsultanciis aRiareba delikatur Temebze saubrad xsnis imas, Tu ratom aris dominanturi arapersonalizirebuli rCevebi.

      ra Tqma unda, es rCevebi erTnairad funqcionarulia lokalur da institucionarul konteqstSic. es gamokveTavs “komunikaciis problemebis” ufro farTo struqturaSi ganxilvis saWiroebas. Cveni kvlevidan SeiZleba daskvnebis gakeTeba imis Sesaxeb, Tu rogor unda imoqmedon konsultantebma pacientebis mxridan meti CarTulobis uzrunvelsayofad. Tumca, organizaciuli cvlilebis gareSe, mxolod calkeuli komunikaciis xerxebis gamoyenebam SeiZleba moitanos minimalurad dadebiTi, an uaryofiTi Sedegic ki.

      magaliTad, pacientis CarTulobis waxalisebas dasWirdeba meti sakonsultacio dro. gamocdili konsultantebi getyvian, rom Tu erT klients Zalian did dros dauTmob, sxvebi SeiZleba ubralod aRar dagelodon _ da Sesabamisad, ganagrZon TavianTi sarisko qceva.

      monacemebis gaanalizebis Semdeg mivediT daskvnamde, rom problemis gadasaWrelad unda gakeTdes ori ram. pirveli _ konsultanti unda ecados, Tavi Seikavos gansakuTrebiT “delikaturi” da arastabiluri rCevebis micemisgan; amis nacvlad misces pacients saSualeba, Tavad gamoitanos daskvnebi garkveuli kiTxvebis dasmis meSveobiT. meore _ unda gamoiyos meti dro, radgan es meTodic da nabij-nabij rCevebis micemac sakmao dros moiTxovs. am sakiTxebs ufro detalurad ganvixilav mecxre TavSi.

 

 

1.3 daskvnebi

 

 

     me Sevecade, Sidsis Temis gamoyenebiT meCvenebina, rogor gamoiyeneba oTxi sxvadasxva meTodi Tvisebriv kvlevaSi. miuxedavad imisa, rom oTxive gvawvdis sxvadasxva saxis monacemebs, TiToeul maTgans mainc mivyavarT analizisken, romelic cdilobs Tavidan aicilos socialuri problemis mier Tavsmoxveuli xedva; amas ki axerxebs imiT, rom aZlevs saSualebas monawileebs, TviTon gansazRvron da daarqvan saxeli TavianT moqmedebebsa da problemebs.

      ori ram minda SevniSno am oTxi Tvisebrivi meTodis Sesaxeb. pirveli _ rogorc adrec aRvniSne, es meTodebi ar gamoiyeneba gancalkevebulad. amitomac vcdilobdi meCvenebina meTodebsa da meTodologiebs Soris arsebuli kavSiri. garda amisa, aris kidev ufro farTo, socialuri konteqsti, romelSic ganTavsebulia es meTodebi. uxeS magaliTad gamodgeba is, rom teqstebi damokidebulia presaze, video- an audioCanawerebi ki _ komunikaciis Tanamedrove teqnologiebze.

      aRsaniSnavia isic, rom dakvirvebisa da intervius meTodebis gamoyeneba mxolod socialuri mecnierebisTvis ar aris damaxasiaTebeli. magaliTad, foko (1977) wers, rom TanamedroveobaSi patimris dakvirvebebi umniSvnelovanesia cixis reformisas, xolo intervius meTodi SeiZleba aRmovaCinoT kaTolikur aRsarebaze an fsiqoanalitikosis konsultaciaze. interviu centraluria Zalian bevr Tanamedrove socialur kvlevaSic. Tundac im ori koleqciidan, romlidanac iqna arCeuli Cveni zemoT aRniSnuli kvlevebic, cxrametidan ToTxmeti empiriuli kvleva dafuZnebulia interviuze. amis mizezi SeiZleba meTodologiuri gaTvlebi arc iyos. gaixseneT, Tu ramdeni interviua media-saSualebebis centraluri (da popularuli) nawili, dawyebuli “Toq-SouebiT” damTavrebuli “varskvlavuri interviuebiT”. albaT Cven yvelani vcxovrobT “interviuebis sazogadoebaSi”, sadac interviu aris upirvelesi, rac gvexmareba Cveni cxovrebis gagebaSi (atkinsoni da silvermeni, 1997).

      yovelive es ki niSnavs imas, rom meTodebi ar unda aRviqvaT ubralo xerxebad. amitomac aris, rom am wignSi meti yuradReba eqceva monacemTa analizs da ara maTi Segrovebis meTodebs.

 

 

 

No comments:

Post a Comment